LtIEngIDeIRu
Apie mus |Paslaugos |Klauskite |Kontaktai |Reljefinė skulptūra |Freska
Freska
 
Freskų tipai

freskaFreska - yra bet kuris iš kelių susijusių sieninės tapybos tipų, atliekamas ant sienų ar lubų tinko. Žodis „freska“ kilęs iš itališko žodžio affresco [affres:ko], kuris kilęs iš lotyniško žodžio švieži. Šiuo metu dauguma tapybos darbų, atliktų ant sienos ar lubų, klaidingai vadinami frekomis, nors ir tapyti ant sausos sienos ir su sintetiniais dažais bei pigmentais.
Dauguma freskų sukurta Renesanso bei kitais ankstyvaisiais laikotarpiais.

„Al fresco“ (šviežia) freskos techniką sudaro tapyba grynu arba kalkiniu vandeniu skiestais pigmentais ant šviežio kalkių skiedinio ar gipsinio tinko. Dėl cheminės gipso sudėties, papildomo rišiklio nereikia, nes pigmentą sumaišius su vandeniu, jis įsigeria į gipsą ir ten reaguojant su oru sudžiūsta kartu su tinku. Tokiu būdu atliktos freskos yra labai ilgaamžės, tačiau neryškių spalvų. Vienas pirmųjų post-klasikinio laikotarpio dailininkų, naudojusių šią techniką, buvo Izaokas Meistras iš Aukštutinės Bazilikos Saint Francis Asyžiuje.

img   Plačiau
Freskos istorija

freskaSeniausios žinomos freskos pavyzdžiai, sukurti 1500 m. pr. Kr., rasti Kretos saloje, Graikijoje. Žinomiausia iš jų – Matadoras, vaizduoja šventą ceremoniją, kurios metu būdavo šokinėjama per didelių bulių nugaras. Nors keletas panašių freskų buvo rastos keliose vietose visame Viduržemio jūros baseine, ypač Egipte ir Maroke, vis dar spėliojama dėl jų originalumo.

Kai kurie meno istorikai tiki, kad freskų dailininkai buvo išsiusti iš Kretos į kitas šalis kaip dalis prekybinių mainų, iškeliant šio meno formos svarbą to meto visuomenėje. Labiausiai paplitusi sieninės tapybos forma buvo Egipto sienine tapyba kapuose, paprastai atliekant ja secco technika.

Klasikinė antika

freskFreskos buvo kuriamos ir senovės Graikijoje, tačiau tik nedaugelis iš šių darbų yra išlikę iki šių dienų. Pietų Italijoje, Paestum, kuri buvo Magna Graecia Graikijos kolonija, 1968 m. birželio mėnesį buvo atrastas kapas su freska, datuojama 470 m. per. Kr.. Šios freskos vaizduoja visuomeninį senovės Graikijos gyvenimą ir yra vertingas istorijos liudijimas. Viena vaizduoja vyrų pokylį, o kita į jūrą neriantį jauną žmogų.

Romos sienų tapyba, kaip antai puikus „Villa dei misteri“ (1 a. pr. Kr.) Pompėjos griuvėsiuose ir kitos „Herculaneum“ buvo atliktos tapybos ant šlapio tinko technika.
Vėlyvosios Romos imperijos (Krikščionių) 1-2 a. freskos buvo rastos Kipre, Kretoje, Efese, Kapadokijoje ir Antioche. Romos menininkų freskos ant šlapio tinko buvo atliktos taip, kad tapyba yra lyg sienos paviršiaus dalis, t.y. lyg spalvotas tinkas.

Taippat senovės Krikščionių freskų galima rasti Gorimo bažnyčiose, Turkijoje.

Indų freskos

freskaUolose iškaltų šventyklų dėka, iki šių dienų, daugiau nei dvidešimtyje Indijos vietovių, išliko vertingų senovinių ir ankstyvųjų viduramžių freskų.
Adžantos lubos ir sienos buvo ištapytos laikotarpyje nuo 200 m. pr. Kr. iki 600 m.e. metų ir yra seniausia žinoma freska Indijoje. Jos vaizduoja Jatakos pasakojimus, kurie yra iš Budos gyvenimo aprašymo. Pasakojimo vaizdai eina vienas po kito , nors ir ne eilės tvarka. Jų tapatybė buvo pagrindinis tyrimo objektas nuo pat jų atradimo 1819 metais. Vertingų, išsilaikiusių freskų, yra Bagh Jaskinie, Ellora, Sittanavasal, Armamalai urvuose bei kitose vietovėse. Freskos buvo atliktos keliais būdais, įskaitant ir temperos techniką.

Vėliau, 1931m. buvo atrasti pirmieji Chola freskos egzemplioriai.

Mokslininkai atrado jų sukūrimo technologiją: vienalytė klinčių masė buvo tepama ant akmenų. Tai užtrukdavo dvi, tris dienas, ir per tokį trumpą laiką, tokie dideli paveikslai būdavo nudažomi gamtiniais , organiniais pigmentais.

Nayak laikotarpiu, Chola paveikslai buvo perdažyti. Iki tol jie atspindėjo šyvizmo dvasią.

Freskų taip pat galima rasti Šri Lankos centriniame rajone, Sigirijoje. Jos primena rastas Indijoje. Šios freskos laikomos senovės freskų šedevrais ir buvo sukurtos 5-6 amžiuje.

Viduramžiai

Vėlyvaisiais viduramžiais ir renesanse freskos buvo itin populiarios, ypač Italijoje, kur dauguma bažnyčių ir vyriausybinių pastatų tebėra dekoruoti freskomis. Danijoje bažnyčių sienų tapyba (kalkmalerier) taip pat buvo plačiai naudojama viduramžiais, pirma Romanų, po to Gotų, ir jų galima rasti šešiuose šimtuose Danijos bažnyčių, taip pat ir pietų Švedijoje, kurios seniau priklausė Danijai.

Vieną iš retų, Islamo freskų pavyzdžių, 8a. galima rasti Qasr Amra dykumos rūmuose.

Ankstyvoji šiuolaikinė Europa

Šiaurės Rumunija gali pasigirti tuzinu ištapytų vienuolynų, Jų vidus ir išore visiškai padengtos freskomis, datuojamomis 16a. 19a. bažnyčios taip pat tapomos, tačiau jau mažesniu mastu.

Andrea Palladio, garsaus italų architekto, 16a. pastatyta daug dvarų su stulbinamais interjerais, ištapytais freskomis.

Foujita koplyčia Reimse, baigta 1966 m., yra moderniosios freskos, religine tematika, pavyzdys, atliktos dailininko iš Paryžiaus mokyklos – Tsuguharu Foujita. Prancūzijos vyriausybės jis buvo paskirtas kaip istorinis paminklas.

freskaMeksikos muralizmas

Jose Clemente Orozco, David Siquenos ir Diego Rivera – garsūs Meksikos dailininkai, dvidešimtame amžiuje atnaujinę freskos tapybą. Orozco Siqueiros, Rivra ir jo žmona Frida Kahlo, apskritai daugiau nei kas kitas, prisidėjo prie Meksikos dailės istorijos ir meno reputacijos.

 

 

 

freskos Lietuvoje

Lietuvoje jau keturiolikto – šešiolikto amžių viduryje, rūmų, bažnyčių ir vienuolynų puošyboje, buvo naudojama sieninė tapyba. Dažniausiai buvo tapoma ant sauso tinko. Vėliau taip dekoruojama tik religinės paskirties statiniuose - bažnyčiose, koplyčiose, vienuolynuose. Piešinys būdavo tikslus, su linijine perspektyva.

Sieninė tapyba išpopuliarėjo baroke. Aštuonioliktame amžiuje sieninės tapybos populiarumas sumažėjo, o atsigavo tik dvidešimto amžiaus antroje pusėje. Ja buvo gausiai dekoruojami visuomeniniai pastatai.

 
Svetainės medis mail